Me Two / Savoj Krūvoj (2021)

Šokio spektaklis, pelnęs kritikų ir publikos pripažinimą drąsiomis, nuoširdžiomis, paliečiančiomis istorijomis, išskirtine muzika ir scenografija.

Spektaklio „me two / Savoj krūvoj” dramaturgija paremta grupės jaunų šokėjų asmeninėmis patirtimis, susijusiomis su galios santykiais, LGBTQ+ tapatybės formavimusi, seksualiniu priekabiavimu ir galios piktnaudžiavimu jaunuolių atžvilgiu. Tai skatina priklausyti „savai krūvai“ ir dalintis. Žiūrovai kviečiami pažvelgti į paauglystę iš stebėtojo, tėvų, mokytojo, sprendimų priėmėjo žiūros taško ir apmąstyti galios ribas tarpasmeniniuose ir kartų santykiuose.

Informacija

Premjera: 2021

Trukmė: 70′

Idėjos autorė, choreografė: Airida Gudaitė

Šokėjai-kūrėjai: Greta Snitkutė, Arminas Kazanavičius, Rokas Bugys, Ugnė Laurinavičiūtė, Grėtė Vosyliūtė, Elena Milaknytė, Beatričė Šaltenytė, Emilija Giedraitytė, Barbora Mickutė, Aura Šriubšaitė, Saulė Bučiūnaitė, Smiltė Kavoliūnaitė

Režisierius: Jonas Tertelis

Kompozitorė: Agnė Matulevičiūtė

Scenografai: Renata Valčik, Emilis Šeputis

Apšvietimo dailininkas: Julius Kuršys

Garso režisierius: Ignas Juzokas

Sava Krūva internete: Arnas Razgūnas

Prodiuseris: Laurynas Žakevičius

Rekomenduojamas amžius: N-12

Projektą ir spektaklio sukūrimą iš dalies finansuoja: Lietuvos kultūros tarybaVilniaus miesto savivaldybė, VšĮ Urbanistinio šokio teatras “Low Air”.

Turai

Lietuva (2021-2025)
Prancūzija, Festival de Danse Cannes – Studiotrade Plateform, 2021
Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Pėdos”, Anykščiai, 2021
Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Aura”, Kaunas, 2021
Psichikos sveikatos menų festivalis „Ryšiai”, Vilnius, 2021
Tarptautinis festivalis vaikams ir jaunimui „Kitoks”, Vilnius, 2022
Festivalis „Audra” (Europos kultūros sostinė Kaunas 2022 programos dalis), Kaunas, 2022
Vokietija, Westwind Festival, 2022
Visagino erdvių festivalis, Visaginas, 2022
Menų festivalis „Plartforma“, Klaipėda, 2022
Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“, Vilnius, 2022
Šiuolaikinio meno festivalis „Erdvės“, Kelmė, 2022
Festivalis „ŠA! TEATRAS“, Šakiai, 2022
Festivalis „Formos‘22“, Kėdainiai, 2022
Festivalis Vilnius 700: JAUNI JAUNIEMS, Vilnius, 2022
London, Sadler’s Wells, 2022
Jaunimo teatrų festivalis KULTŪRIZMAS, Šiauliai, 2023
Tarptautinis šokio tinklaveikos festivalis SHARING ACROSS BORDERS, Kelnas, Vokietija, 2023
Tarptautinis teatro festivalis TheATRIUM, Klaipėda, 2023
Respublikinis šokių festivalis „Šokanti Ignalina”, Ignalina, 2023
Tarptautinis festivalis „Baltic Drama Forum“ , Ryga, Latvija, 2023
40-asis Lietuvos profesionalių teatrų festivalis VAIDINAME ŽEMDIRBIAMS, Rokiškis, 2024
BIBU – spektaklių vaikams ir jaunimui bianalė, Helsingborgas, Švedija, 2024
Bodø 2024 Europos kultūros sostinė, Budė, Norvegija, 2024
Lietuvos sezonas Prancūzijoje, Marselis, Prancūzija, 2024
Festivalis „Vilnius Gdanske 2025”, Gdanskas, Lenkija, 2025
Teatrinių įvykių naktis COMMOONA, Alytus, 2025
Festivalis Interšokas, Šeduva, 2025

Spektaklio kūrybinis procesas

Pamatyk gyvai

Apdovanojimai ir nominacijos

Apdovanoti Auksiniu Scenos Kryžiumi (Geriausias metų spektaklis vaikams ir jaunimui, 2021)
Nominuoti Auksiniam Scenos Kryžiui (Geriausia metų muzika spektakliui, 2021)
Žiūroviškiausias Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ LT vitrinos spektaklis, 2022

Recenzijos

„Spektaklis yra ryškus performansas ir, tikėtina, iššūkių kupinas Z kartos manifestas, nes teigia laisvės dvasią, kūrybiškumą, ryžtą ir drąsą kalbėti labai asmeniškomis temomis – apie savęs ir savo kūno suvokimą, (ne)priėmimą, apie neigiamai intymią patirtį, skaudžius praradimus. Tarp trupės šokėjų srovena stipriai juntama sinergija ir saviraiškos laisvė, visi eksperimentuoja skirtingais judėjimo stiliais ir formomis, vienas kitą papildydami, palaikydami. Net vizualiai galima pastebėti, kaip stipriai šokis veikia kiekvieno atlikėjo kūną ir emocinę būseną. Tai patvirtina teoriją apie glaudų kūno ir psichikos tarpusavio ryšį, liudija, kad šokis gali tapti dvasios terapija.“
„Tai spektaklis apie šiuolaikinių paauglių išgyvenimus, paliečiant jų asmenines (kaip galima numanyti) problemas. Tarp jų iškyla, pavyzdžiui, tėvų skyrybos, savipriimties stoka, artumo baimė ir kt. Airidos Gudaitės choreografija beveik tobula, kintančio tempo ir įdomių kompozicijų dėka sukuriama erdvė šokėjams pasirodyti.”
„Regis, šitai komandai pavyko ne kurti kūrinį, o gyventi gyvenimą, kuriame ne kūryba yra šalia, o realybė, kuriai lieka tik šalutinis poveikis. Visa kita – ta sava krūva, kurioje yra laisvė jausti, laisvė kalbėti ir laisvė judėti.“
„Iš esmės, rašyti ir diskutuoti, juolab kritikuoti kūrinį, kuris yra kurtas paaugliams, apie paauglius ir su paaugliais, gali arba visiškai beširdis pragmatikas, arba nemąstantis kritikas. Įskaudinti ar atitraukti nuo šokio pasaulio kūrybinį potencialą pradėjusius reikšti asmenis būtų išties netikslinga, o šiuo atveju net ir nereikalinga. Tiek temos, tiek ir idėjos pasirinkimas – prabilti su paaugliais jų kalba ir jų auditorijai – nemenkas iššūkis, kurio rezultatas galėjo būti skaudžiai nuviliantis ir įdomus tik atlikėjų artimųjų auditorijai. Taip galėjo būti, tačiau taip nenutiko.“
„Kvapą gniaužia šokėjų drąsa, aukštas meistriškumas, pozityvi energija. Jie tiki tuo, ką daro, dalijasi savo paauglystės istorijomis, kuriose apstu ir abejonių, ir maksimalizmo, ir džiaugsmo, ir baimės, ir patirto smurto, atstūmimo, sutrikimo, įsisąmoninant savo seksualumą, troškimo tapti pripažintiems, bandymų pasitikėti suaugusiaisiais, savimi ir „savaisiais“. Tam tikru atžvilgiu spektaklis yra autentiškas grynuolis, kokį nedažnai išvysime profesionaliame teatre, juo labiau festivalių programose, – šviežias kraujas plačiausia įmanoma tų žodžių prasme.“
„Spektaklyje kūnas išsilaisvina iš drovumo ir kartu su šiuo aktu išsivaduoja nuo traumos. Pateikiamas teiginys, paskui jį seka „Aš irgi“, „Man irgi“, „Ir man taip buvo nutikę“, o kartu su šia bendra patirtimi, jos prasiveržimu kolektyviai gydoma. „Aš irgi“ nuveda ir iki juokingų dalykų, nuveda iki žaidimo ir kolektyvinio džiaugsmo. Čia juntamas estetinis meno poveikis. Apsivalymas per bendrą išgyvenimą.“
„Būtent ryšys (ne santykiai, o ryšys) su tėvais tampa skaudžiausia ir jautriausia šio pasakojimo apie besibaigiančią vaikystę ir prasidedančią paauglystę nata. Kad ir kokie tėvai, jie – tie, kurių labiausiai reikia, kurių labiausiai trūksta, nesvarbu, kokie savarankiški jaustųsi bręstantieji.“
Goda Dapšytė, 370 Nr. 106, 2021-09-24
„Buvo justi nuolatinis kūrėjų noras parodyti, kad šis (o galbūt visas šiandienis) jaunimas yra tokie pat žmonės, kaip visi, su savo rūpesčiais, džiaugsmais ir noru būti mylimais bei priimtais. Girdimi pasakojimai ir prie pat juntami judesiai (kai kurie jų iliustratyvūs, tačiau tai dera su deklaratyvia spektaklio išraiška) inspiravo žiūrovus prisiminti asmenines patirtis ir pasijusti iš tiesų atsidūrus savoje krūvoje.“
„Jau kurį laiką esu įsitikinęs, kad Lietuva ir ypač Vilnius, kaip novatoriško šiuolaikinio šokio centras, pranoksta visus lūkesčius ir tai dar kartą įrodė šis trumpas Vilniaus miesto šokio teatro Low Air vizitas į Londoną su dviguba JK premjera „Žaidimas baigtas“ ir „Me Two/ Savoj Kruvoj“.“
Graham Watts, JK teatro kritikas, 2022-11-30
„Skaidrus, kiaurai veriantis, akimirksniu šį beviltiškai apsimelavusį pasaulį demaskuojantis jauno žmogaus žvilgsnis, judesio raiška įvardijantis, kur link ritasi šis pasaulis.“
„Me Two / Savoj krūvoj“ puikiai perteikė įvairialypį Z kartos paauglių portretą – ne beminčių, savo telefonuose pasiklydusiųjų, o tų, kurie turi savo nuomonę ir nevengia svarstyti socialinių, politinių bei ekologinių klausimų, yra sąmoningi ir siekiantys pokyčių. Šis spektaklis – tai pabuvimas „savoje krūvoje“, bendruomenėje, kuri supranta ir kalba apie artimas patirtis bei nesiekia moralizuoti, nebent kviečia sau pasakyti „aš irgi“.“
„Kaip įprasta šokio teatre, daug ką „Savoj krūvoj“ reikia tiesiog patirti, nebandant to įvardyti, tačiau čia nemaža ir ženklų, semantinių nuorodų, apie kurias įdomu galvoti, net ir pasibaigus spektakliui. Tad drąsiai tvirtinčiau, kad šis šokio spektaklis yra dosni, įvairialypė, o kai kam galbūt net transformuojanti patirtis, aukštai užkėlusi scenos meno jaunajai auditorijai kartelę.“

Spaudoje

„Po festivalio vaikams ir jaunimui „Kitoks`22“: leiskite vaikams triukšmauti“
„Po tarptautinio festivalio vaikams ir jaunimui: kad užaugtum, reikia drąsos”
„Ar įmanoma subręsti be suaugusiųjų pavyzdžio?”
„Raudonos kojinės ir kombinezonai”
„Po festivalio vaikams ir jaunimui „Kitoks`22“: kaip vaiko patirtys teatre augina visuomenės brandą?“
„Paskelbta, kas atstovaus Lietuvai Kanų šokio festivalyje: išryškins per karantiną pradingusį jaunų žmonių balsą”
„Dialogas tarp paauglystės ir brandos, arba Vienos krūvos fenomenas”
„Po festivalio vaikams ir jaunimui „Kitoks`22“: Mama, suprask mane!”
„(Iš)gyventi per šokį”
„Pabūti savoj krūvoj”
Fotografai: Dmitrijus Matvejevas, Aura Skulskytė, Gabrielius Jauniškis, Martynas Plepys