Šokio spektaklis, pelnęs kritikų ir publikos pripažinimą drąsiomis, nuoširdžiomis, paliečiančiomis istorijomis, išskirtine muzika ir scenografija.

Spektaklio „me two / Savoj krūvoj” dramaturgija paremta grupės jaunų šokėjų asmeninėmis patirtimis, susijusiomis su galios santykiais, LGBTQ+ tapatybės formavimusi, seksualiniu priekabiavimu ir galios piktnaudžiavimu jaunuolių atžvilgiu. Tai skatina priklausyti „savai krūvai“ ir dalintis. Žiūrovai kviečiami pažvelgti į paauglystę iš stebėtojo, tėvų, mokytojo, sprendimų priėmėjo žiūros taško ir apmąstyti galios ribas tarpasmeniniuose ir kartų santykiuose.

Informacija

Idėjos autorė, choreografė: Airida Gudaitė

Šokėjai-kūrėjai: Greta Snitkutė, Arminas Kazanavičius, Rokas Bugys, Ugnė Laurinavičiūtė, Grėtė Vosyliūtė, Elena Milaknytė, Beatričė Šaltenytė, Emilija Giedraitytė, Barbora Mickutė, Aura Šriubšaitė, Saulė Bučiūnaitė, Smiltė Kavoliūnaitė

Režisierius: Jonas Tertelis

Kompozitorė: Agnė Matulevičiūtė

Scenografai: Renata Valčik, Emilis Šeputis

Apšvietimo dailininkas: Julius Kuršys

Garso režisierius: Ignas Juzokas

Sava Krūva internete: Arnas Razgūnas

Prodiuseris: Laurynas Žakevičius

Foto nuotraukos: Vismantė Ruzgaitė, Dainius Putinas, Aura Skulskytė, Dmitrijus Matvejevas, Gabrielius Jauniškis

Trukmė: 70 min

Rekomenduojamas amžius: N-12

Projektą ir spektaklio sukūrimą iš dalies finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, VšĮ Urbanistinio šokio teatras “Low Air”.

Recenzijos

„Spektaklis yra ryškus performansas ir, tikėtina, iššūkių kupinas Z kartos manifestas, nes teigia laisvės dvasią, kūrybiškumą, ryžtą ir drąsą kalbėti labai asmeniškomis temomis – apie savęs ir savo kūno suvokimą, (ne)priėmimą, apie neigiamai intymią patirtį, skaudžius praradimus. <…> Tarp trupės šokėjų srovena stipriai juntama sinergija ir saviraiškos laisvė, visi eksperimentuoja skirtingais judėjimo stiliais ir formomis, vienas kitą papildydami, palaikydami. Net vizualiai galima pastebėti, kaip stipriai šokis veikia kiekvieno atlikėjo kūną ir emocinę būseną. Tai patvirtina teoriją apie glaudų kūno ir psichikos tarpusavio ryšį, liudija, kad šokis gali tapti dvasios terapija.“

E. Zirne, Menų faktūra, 2023-10-08

---

„Kvapą gniaužia šokėjų drąsa, aukštas meistriškumas, pozityvi energija. Jie tiki tuo, ką daro, dalijasi savo paauglystės istorijomis, kuriose apstu ir abejonių, ir maksimalizmo, ir džiaugsmo, ir baimės, ir patirto smurto, atstūmimo, sutrikimo, įsisąmoninant savo seksualumą, troškimo tapti pripažintiems, bandymų pasitikėti suaugusiaisiais, savimi ir „savaisiais“. Tam tikru atžvilgiu spektaklis yra autentiškas grynuolis, kokį nedažnai išvysime profesionaliame teatre, juo labiau festivalių programose, – šviežias kraujas plačiausia įmanoma tų žodžių prasme.“

L. Mellena-Bartkeviča, Menų faktūra, 2023-10-08

---

„Jau kurį laiką esu įsitikinęs, kad Lietuva ir ypač Vilnius, kaip novatoriško šiuolaikinio šokio centras, pranoksta visus lūkesčius ir tai dar kartą įrodė šis trumpas Vilniaus miesto šokio teatro Low Air vizitas į Londoną su dviguba JK premjera „Žaidimas baigtas“ ir „Me Two/ Savoj Kruvoj“.“

Graham Watts, JK teatro kritikas, 2022-11-30

---

„Tai spektaklis apie šiuolaikinių paauglių išgyvenimus, paliečiant jų asmenines (kaip galima numanyti) problemas. Tarp jų iškyla, pavyzdžiui, tėvų skyrybos, savipriimties stoka, artumo baimė ir kt. Airidos Gudaitės choreografija beveik tobula, kintančio tempo ir įdomių kompozicijų dėka sukuriama erdvė šokėjams pasirodyti.”

Adam Domalewski, teatrologia.pl, 2022-10-13

---

„Spektaklyje kūnas išsilaisvina iš drovumo ir kartu su šiuo aktu išsivaduoja nuo traumos. Pateikiamas teiginys, paskui jį seka „Aš irgi“, „Man irgi“, „Ir man taip buvo nutikę“, o kartu su šia bendra patirtimi, jos prasiveržimu kolektyviai gydoma. „Aš irgi“ nuveda ir iki juokingų dalykų, nuveda iki žaidimo ir kolektyvinio džiaugsmo. <…> Čia juntamas estetinis meno poveikis. Apsivalymas per bendrą išgyvenimą.“

Reinis Dzudzilo, kroders.lv, 2022-10-10

„Skaidrus, kiaurai veriantis, akimirksniu šį beviltiškai apsimelavusį pasaulį demaskuojantis jauno žmogaus žvilgsnis, judesio raiška įvardijantis, kur link ritasi šis pasaulis.“

Ingrida Ragelskienė, Menų faktūra, 2022 01 27

„Regis, šitai komandai pavyko ne kurti kūrinį, o gyventi gyvenimą, kuriame ne kūryba yra šalia, o realybė, kuriai lieka tik šalutinis poveikis. Visa kita – ta sava krūva, kurioje yra laisvė jausti, laisvė kalbėti ir laisvė judėti.“

Dovilė Zavedskaitė, dance.lt, 2021-12-02

„Būtent ryšys (ne santykiai, o ryšys) su tėvais tampa skaudžiausia ir jautriausia šio pasakojimo apie besibaigiančią vaikystę ir prasidedančią paauglystę nata. Kad ir kokie tėvai, jie – tie, kurių labiausiai reikia, kurių labiausiai trūksta, nesvarbu, kokie savarankiški jaustųsi bręstantieji.“

Goda Dapšytė, 370 Nr. 106, 2021-09-24

„Me Two / Savoj krūvoj“ puikiai perteikė įvairialypį Z kartos paauglių portretą – ne beminčių, savo telefonuose pasiklydusiųjų, o tų, kurie turi savo nuomonę ir nevengia svarstyti socialinių, politinių bei ekologinių klausimų, yra sąmoningi ir siekiantys pokyčių. Šis spektaklis – tai pabuvimas „savoje krūvoje“, bendruomenėje, kuri supranta ir kalba apie artimas patirtis bei nesiekia moralizuoti, nebent kviečia sau pasakyti „aš irgi“.“

Aistė Šivytė, 7md, Nr. 27 (1392), 2021-09-10

---

„Iš esmės, rašyti ir diskutuoti, juolab kritikuoti kūrinį, kuris yra kurtas paaugliams, apie paauglius ir su paaugliais, gali arba visiškai beširdis pragmatikas, arba nemąstantis kritikas. Įskaudinti ar atitraukti nuo šokio pasaulio kūrybinį potencialą pradėjusius reikšti asmenis būtų išties netikslinga, o šiuo atveju net ir nereikalinga. Tiek temos, tiek ir idėjos pasirinkimas – prabilti su paaugliais jų kalba ir jų auditorijai – nemenkas iššūkis, kurio rezultatas galėjo būti skaudžiai nuviliantis ir įdomus tik atlikėjų artimųjų auditorijai. Taip galėjo būti, tačiau taip nenutiko.“

Silvija Čižaitė-Rudokienė, Menų faktūra, 2021 09 15

---

„Buvo justi nuolatinis kūrėjų noras parodyti, kad šis (o galbūt visas šiandienis) jaunimas yra tokie pat žmonės, kaip visi, su savo rūpesčiais, džiaugsmais ir noru būti mylimais bei priimtais. Girdimi pasakojimai ir prie pat juntami judesiai (kai kurie jų iliustratyvūs, tačiau tai dera su deklaratyvia spektaklio išraiška) inspiravo žiūrovus prisiminti asmenines patirtis ir pasijusti iš tiesų atsidūrus savoje krūvoje.“

Aušra Kaminskaitė, Menų faktūra, 2021 09 01

---

„Kaip įprasta šokio teatre, daug ką „Savoj krūvoj“ reikia tiesiog patirti, nebandant to įvardyti, tačiau čia nemaža ir ženklų, semantinių nuorodų, apie kurias įdomu galvoti, net ir pasibaigus spektakliui. Tad drąsiai tvirtinčiau, kad šis šokio spektaklis yra dosni, įvairialypė, o kai kam galbūt net transformuojanti patirtis, aukštai užkėlusi scenos meno jaunajai auditorijai kartelę.“

Ramunė Balevičiūtė, Menų faktūra, 2021 09 09

Spaudoje

• „Po festivalio vaikams ir jaunimui „Kitoks`22“: leiskite vaikams triukšmauti“ / Markas Liberman, edukacinės programos „Scenos konTEKSTAI“ dalyvis
• „Po festivalio vaikams ir jaunimui „Kitoks`22“: kaip vaiko patirtys teatre augina visuomenės brandą?“ / Aušrinė Leitaitė, edukacinės programos „Scenos konTEKSTAI“ dalyvė
• „Po festivalio vaikams ir jaunimui „Kitoks`22“: Mama, suprask mane!” / Ula Lukrecija Matulaitytė, edukacinės programos „Scenos konTEKSTAI“ dalyvė
• „Po tarptautinio festivalio vaikams ir jaunimui: kad užaugtum, reikia drąsos” / Emilija Statinaitė, edukacinės programos „Scenos konTEKSTAI“, dalyvė
• „Paskelbta, kas atstovaus Lietuvai Kanų šokio festivalyje: išryškins per karantiną pradingusį jaunų žmonių balsą” / DELFI
• „Daugiau nei „telefonų karta“ / Aušra Kaminskaitė, DANCE.LT
• „(Iš)gyventi per šokį” / Ramunė Balevičiūtė, MENŲ FAKTŪRA
• „Ar įmanoma subręsti be suaugusiųjų pavyzdžio?”  / Aušra Kaminskaitė, MENŲ FAKTŪRA
• „Dialogas tarp paauglystės ir brandos, arba Vienos krūvos fenomenas” / Silvija Čižaitė-Rudokienė, MENŲ FAKTŪRA
• „Pabūti savoj krūvoj” / Aistė Šivytė, 7MD
• „Raudonos kojinės ir kombinezonai” / Dovilė Zavedskaitė, dance.lt

Spektaklio kūrybinis procesas

SAVOJKRUVOJ.LT
IG: @savojkruvoj