Šokėjų Lauryno Žakevičiaus ir Roko Šaltenio duetas konstruojamas kaip dialogas su kitu, nors iš esmės – su savimi pačiu. Tyrinėjant breiko šokio judesius ir jų tėkmę, sykiu gretinant su lietuvių liaudies šokiu, ieškoma kūniškos, apčiuopiamos formos vyro šokėjo identitetui skleistis. Tampant vienas kito veidrodiniais atspindžiais, šiandieniame normų, išankstinių nuomonių ir stereotipų pasaulyje mėginama dar kartą atsigręžti į save, tvirtumą jautrume, savęs pajautimą kitime ir kitame, dualume.

„Vienudu“ – tai hiphopo šokio tapatybės kanonų meninis tyrimas, kuris kviečia menininkus ir publiką tyrinėti breiką kaip meno formą. Spektaklis suteikia galimybę apmąstyti pasaulio be sienų sampratą, pasitelkiant kultūrinius ryšius, omeny turint meno ir kultūros formų migraciją. Vakarų maskulinistinė šokio forma breikas šičia gretinama ir susiejama su lietuvių liaudies porinio šokio judesio kodais. Menininkai klausia: kokie vyrai mes esame, ką, lipant į sceną, mums byloja šis šokis ir koks jis dalyvaujant kovose, sporto varžybose, tokiose kaip Olimpiada?

Išryškėjantys apropriacijos bei homogeniškumo diskursai liečia ir etinius įvaizdžių naudojimo klausimus. Kūrybiniai šios meno srities tyrinėjimai ir jos atsiradimo istorijos kviečia tarpusavio dialogui ir už spektaklio ribų.

INFORMACIJA

Idėjos, koncepcijos autorė: Airida Gudaitė

Choreografija: Laurynas Žakevičius, Rokas Šaltenis, Airida Gudaitė

Atlikėjai: Laurynas Žakevičius, Rokas Šaltenis

Muzika: Agnés M, Marta Finkelštein

Šviesų dailininkas: Eugenijus Sabaliauskas

Šviesų operatorius: Edgaras Varkulevičius

Kostiumų dailininkė: Rūta Kyguolytė

Kostiumų dailininkės asistentė: Asami Imanishi

Recenzijos

---

„Vienudu“ – dar tik darbo užuomazga, dvidešimties minučių eskizas; dviejų šokėjų – Žakevičiaus ir Šaltenio – duetas, stulbinantis savo nuogumu, atvirumu ir atsidavimu pažeidžiamumui. Atrodo, lyg vos užlipus į šokio aikštelę tarp šokėjų ištirpsta visos dabartinio pasaulio normos – eidami ratu vienas prieš kitą, jie šokį pradeda nuo atviro žvilgsnio, tikro ryšio užuomazgų. Šokėjai juda kaip veidrodiniai vienas kito atspindžiai, susikimba rankomis, dėlioja breiko, o kartais net tautinio šokio žingsnelius, nevengia šypsotis, jei šokti kartu paprasčiausiai gera. Ypač breikas čia atsiskleidžia kaip ypatingai plastiškas ir jautrus šokis.

Aistė Šivytė, Menų faktūra, 2023-07-10

Laurynas Žakevičius ir Rokas Šaltenis iš Lietuvos hiphopo šokio teatro trupės „Low Air“ parodė ištrauką iš dueto „Vienudu“. Skustomis galvomis, paprastais baltais marškinėliais, lyg suderinti alter ego, vienas aplink kitą, apeidami savo erdvės perimetrą, ištiesdami rankos paspaudimu ranką ar sukdamiesi žemais šuoliais ir slydimais – visą laiką įsmeigę žvilgsnius vienas kitam į akis. Tarp jų sklando gyvas oras, kuriame tvyro dviejų vyrų, atsidūrusių akis į akį, dviprasmiškumas.

Sanjoy Roy, On record, 2024-02-11

Tradiciniai šokio elementai čia pat persipina su breiko judesiais ir sekdami vienas paskui kitą tyrinėja, ieško sąsajų bei skirčių. Ši sumišusi forma išgromuluoja kažkokią sunkiai apibūdinamą mūsų kasdienybės tikrovę: kokius įpročius/ įtakas/ mąstymo kelius ir kriterijus mes sugeriame, perimame, ir, ne kitaip, susluoksniuojame savo tapatybėje? Tačiau ten visad glūdi ir mūsiškis pradas, visai, kaip rūmų sienose: nužymėtas protėvių ir promočių patirtimis bei tradicijomis. Matyt, tik šitaip ir gali derėti liaudies šokis šalia iš už vandedynu mus skiriančio urbanistinio šokio tradicijos. Ir kuo toliau žiūrint šį sulėtėjusį „Vienudu“ judesio tyrinėjimą, kyla mintis: kas pasakė, kad ši – breiko – forma visada buvo urbanistinė? Galbūt breikas taip pat judesio skolinys, parneštas iš gilaus atminimo, perduotas iš kartų kartos: protėvių, jų susibūrimų ir apeigų? „Vienudu“ dėmesingumas, įtampos ir prielankumo santykinumas, betarpiškas, niekada nenukrypstantis ir iki įtampos sukoncentruotas žvilgsnis vienas į kitą viso spektaklio metu (kai aplinkiniai net čia pat kyštelėjantys koją neegzistuoja), man yra pats įdomiausias: maksimaliai jį išlaikyti, tokiu koncentruotu dėmesingumu vienas kitam išbūti, man lyg yra svarbiausia šios spektaklio dedamoji.

Ugnė Kačkauskaitė, dance.lt, 2025-02-03