SU(SI)TIKIMAS
SU(SI)TIKIMAS – tai uždaros bendruomenės ritualas, kviečiantis žiūrovus tapti ne tik stebėtojais, bet ir dalyviais. Kartu užkutenti negyvai, sūpuoti lėlę lyg moterį, skandinti laivus žvilgsniu, tyru šaltinio vandeniu gydyti, pasileidus plaukus – paleisti ir velnią, o tarp bjauriausių moterų pamatyti tris svarbiausias jų ydas: netikėjimą, savimeilę ir beprotišką potraukį kūniškiems malonumams.
Surasti raganą.
Regėti ir praregėti iki pabaigos.
SEKTA (lot. secta – mokykla, mokymas, lot. sequor – seku) – kontroversiškas terminas, taikomas tam tikro pobūdžio religinėms organizacijoms arba grupėms vadinti.
Spektaklio SU(SI)TIKIMAS dramaturgija remiasi trimis šaltiniais. Pirmasis jų – lyties, kaip seksualinės tapatybės ir stereotipų analizė, vyriškumo ir moteriškumo apraiškos šiuolaikinėje visuomenėje. Spektaklio kūrėjai taip pat remiasi archyvinėmis ir mažai analizuotomis raganų teismų Lietuvoje istorijomis, kurių aidas atliepia ir papildo šiuolaikines realijas. Trečias šaltinis – tai SEKTOS veikimo skerspjūvis, atskleidžiantis žmonių bendruomenės manipuliacijos, valdžios, tikėjimo įtakos ir veikimo būdus.
Ribinės istorijos ir žmogiškosios patirties būsenos verčia mus, kaip kūrėjų komandą, permąstyti istoriją, jos pasikartojimo galimybes, mūsų prigimtinį norą burtis į bendruomenes ir to pasekmes bei įtaką, taip pat lytiškumo arba balansavimo būsenas tarp lyties svarbos ir jos ambivalentiškumo. Šis spektaklis kuriamas pasitelkiant tam tikrą visuomenės kritiką, o gal tiesiog mūsų komandos norą patenkinti savo žmogiškąjį smalsumą, siekiant atskleisti opiausias visuomenės ir santykių joje problemas. Žiūrovai čia tampa tiesiog mūsų kuriamos SEKTOS nariais ir taip gali mėgautis visais jos SU(SI)TIKIMO siūlomais malonumais.
INFORMACIJA
Idėja, režisūra: Lauryna Liepaitė
Dramaturgija: Kristina Savickienė
Choreografija, šokis: Airida Gudaitė, Laurynas Žakevičius
Vaidyba: Gediminas Rimeika
Kompozitoriai, gyvas muzikos, atlikimas, elektronika: Agnė Matulevičiūtė, Laura Budreckytė (vokalas), Vytis Nivinskas (kontrabosas), Džiugas Gvozdinskas (gitara)
Šviesos: Eugenijus Sabaliauskas
Šviesų operatorius: Povilas Laurinaitis, Julius Kuršys
Trukmė: 70’
Premjera: 2018
N16
Recenzijos
Pasibaigus spektaklių žiūrėjimo maratonui uždaviau sau dar vieną klausimą – ar Lietuvos teatras pagaliau išmoko feminizmo kalbą? 2018-aisiais #metoo turėjo atgarsį mūsų visuomenės kultūriniuose sluoksniuose, o kuo konkrečiai judėjimas buvo naudingas teatrui, kaip jį paveikė? Manau, jau galime fiksuoti feminizmo įteisinimo mechanizmus, atsispindinčius šiuolaikiniame teatro diskurse. Ryškūs pavyzdžiai – Alytaus miesto teatro projektas „Seen“, Klaipėdos dramos teatras „Mama Drąsa“ ir Vilniaus miesto šokio teatro „Low Air“ ritualas „Su(si)tikimas“.
Ingrida Ragelskienė, 7md.lt, 2019
Iš šiuolaikinio šokio projektų vis dar nepaleidžia „Low Air“ spektaklis „Su(si)tikimas“ – žiūrint jį (ar dalyvaujant jame) atrodė, jog esi erdvėje, kurioje eksponuojami spektaklio kūrėjų kompleksai, manipuliuojama atviromis šiuolaikinio teatro bei šokio formomis ir žiūrovais, kurie lyg Hamelno miesto vaikai paskui žiurkininką eina ratu drauge su margais chalatais vilkinčiais sektantais, o paskui paklusniai aplink iš savo pačių būrio išrinktą raganą sukrauna bausmės laužą.
Helmutas Šabasevičius, 7md.lt, Nr. 42 (1279), 2018
Atrodo, kad geriausiai čia jaučiasi Rimeika, didžiąją dalį laiko improvizuojantis, ir darantis tai puikiai. Jo drąsa, švelnus agresyvumas ir erzina, ir kamuoja, ir traukia. Jo lytiškumas pereina daugiausiai pakopų, jis veikia kaip spektaklio vanduo, susiejantis atskiras žuvis.
Dovilė Zavedskaitė-Statkevičienė, 7md.lt, Nr. 41 (1278), 2018
Niekas nepasipriešino nežmoniškam ritualo veiksmui, neišardė jo. Dalyvavo arba stebėjo, gal net linksminosi it vakarėlyje.
Ingrida Gerbutavičiūtė ir Rūta Oginskaitė, Menų faktūra, 2018
TURAI
Lietuva (2018-2022)
Tarptautinis menų festivalis „Plartforma”, Klaipėda, 2019