Žaidimas baigtas (2016)

Urbanistinio šokio teatras „Low Air”, įkvėpti autoriaus Julio Cortazar žaidimo su vaizduote taisyklių, pristato novatorišką spektaklį, apjungiantį šokio ir vizualaus meno (dailės) sritis, įpintas į gyvos muzikos garsus.

„Juokas juokais, bet mes – nemirtingi“, – Julio Cortazar

Lankant vieno žymiausių XX a. argentiniečių rašytojo Julio Cortazaro kapą, laikomasi tradicijos palikti taurę vyno ir lapą popieriaus, kuriame nupieštas „klasių“ žaidimas. „Low Air“ komanda, įkvėpta šios tradicijos bei autoriaus žaidimo su vaizduote taisyklių, pristato novatorišką spektaklį, apjungiantį šokio ir vizualaus meno sritis.

Menininkai siūlo pasinerti į sapną, pažaisti su savo vaizduote ir nors kartą nebijoti pasilikti sapnuose. Performansas formuojamas kaip žaidimas su žiūrovu, įtraukiant jį į netikėtus sapno bei realybės susidūrimus. Viso spektaklio situacijos pasibaigia ties pabudimo momentu.

Publika nukeliama į konkrečias situacijas, kuriuose dominuojanti tema yra santykiai – tiek su kitais žmonėmis, tiek ir su pačiu savimi. Prasimanymai, subtilūs išgyvenimai persipina su sapno realybe ir tampa neatsiejamu vaizdo ir judesio elementu.

Vizualus šokio spektaklis „Žaidimas baigtas“ imasi sapnų ir analizuoja, kaip juos galima būtų paaiškinti realiame gyvenime. Spektaklyje daug simbolių ir kodų, kuriuos, kartu su kūrybine komanda, bandys iššifruoti žiūrovai.

Informacija

Premjera: 2016

Trukmė: 50’

Idėja: Lauryna Liepaitė, Airida Gudaitė, Laurynas Žakevičius

Choreografai, atlikėjai: Airida Gudaitė, Laurynas Žakevičius

Kompozitorius, atlikėjas: Adas Gecevičius

Scenografė, kostiumų dailininkė: Lauryna Liepaitė

Šviesų dailininkas: Povilas Laurinaitis

Turai

Lietuva (2016 – 2022)
Ukraina (GogolFest, 2017)
Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis”, Vilnius, 2017
Tarptautinis menų festivalis festivalis „Plartforma”, Klaipėda, 2017
Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Pėdos”, Anykščiai, 2018
Italija (Auditoprium Parco Della Musica, 2018)
Izraelis (Tmuna Theatre, 2018)
Kinija (Turas po Kiniją: Beijing New Dance Festival, 2018)
Vokietija (Internationale Tanzmesse NRW, 2018)
Bulgarija (One Dance Week festival, 2018)
Kinija (Harbin Grand Theatre, 2018)
Izraelis (Suzanne Dellal Centre, Lithuanian Story – Culture Festival In Tel-Aviv, 2019)
Austrija (Burgenländische Tanztage, 2019)
Sakartvelas (South Caucasus Contemporary Dance & Experimental Art Festival in Tbilisi, 2019)
Prancūzija (Festival de Danse Cannes, 2019)
Pietų Korėja (Seoul International Dance Festival – SIDance 서울세계무용축제, 2021)
Vokietija (euro-scene Leipzig festival, 2021)
Jungtinė Karalystė (London, Sadler’s Wells, 2022)

Pamatyk gyvai

2025 12 20

Menų spaustuvė • Šiltadaržio g. 6, Vilnius • Lietuva

Apdovanojimai ir nominacijos

Apdovanoti Auksiniu Scenos Kryžiumi (Geriausias metų šokio darbas, 2016)

Apdovanoti Boriso Dauguviečio Auskaru už sėkmingas naujų sceninės išraiškos formų paieškas jungiant gatvės šokį ir teatrą spektakliuose bei Lietuvos šiuolaikinio šokio veidą keičiančią pedagoginę veiklą

Nominuoti Auksiniam Scenos Kryžiui (Geriausias metų šokėjas, 2016)

Lietuvos šiuolaikinio šokio asociacijos apdovanojimas (Įsimintiniausias metų choreografinis darbas, 2016)

Recenzijos

„Žaidimas baigtas“ su visu savo griežtumu ir iššūkiais bei visišku fiziniu atsidavimu yra įsimintina ir jaudinanti patirtis. Tikras malonumas (kartais niūrus, keliantis nerimą) stebėti tyrą šokio meną iš Lietuvos!

Donald Hutera, JK šokių rašytojas („The Times“, „The Stage“), 2022-11-30

Rekomenduojama sapnuojantiems ryškius sapnus ir vertinantiems vizualų teatrą.

Goda Dapšytė, 370, 2017 Vasaris #51

Ateik ir mėgaukis, nes tai spektaklis, kuris įtraukią visapusiškai. Tiesiog aukštas pilotažas. Tai yra žaidimas, tiesiog priimk jį.

Marius Giedraitis, 2017- 01-26, žiūrovo nuomonė

„Žaidimas baigtas” yra puikiai sustyguotas, subtilus, pateikiantis novatorišką šokio, muzikos ir santykių su žiūrovais sąveiką. Tai spektaklis, jungiantis žadinančią jėgą ir ironiją, kūnų nuovargį ir svajonių galią, pasineriantis į mūsų gyvenimų ir didžiojo rašytojo [Julio Cortazaro] pasaulį.

Federico Betta, Altroquotidiano, 2018-05-10

Estetiškas, tikslus, išbaigtas. tai kolektyvinis kūrinys – galbūt, tai ir yra šio darbo, kuriame vaizdai, garsai ir judesiai sudaro darnią vienovę, recepto paslaptis. Kuriamų vaizdų įtaigumu šis spektaklis primena vizijų ir sapnų įspūdžius per netikėtus įvaizdžius kūrusį ir į kažkurį pasąmonės sluoksnį besibrovusį šokio ir vizualiojo meno junginį – Castellucci trio

Goda Dapšytė, 2017-02-19, dance.lt

Ne, tai nebuvo tiesiog šiuolaikinio šokio spektaklis. Tai buvo kažkoks Gasparo Noe filmas, kažkokia kosminė samplaika – urban kultūros, performanso meno, šiuolaikinės muzikos (ji būgnais, kompu, sintezatorium, balsu atliekama scenoje gyvai), tobulų kūnų, sarkazmo, dusinančio minimalizmo, savęs paieškų ir dar krūvos visko.

Dovilė Filmanavičiūtė, 2016-12-28, žiūrovo nuomonė

Tai buvo nuostabu – tiek aistros, jautrumo, kūno virtuoziškumo, humoro ir ironijos. Tai tarsi mano sapnai apie Rene Magritte paveikslus, kompiuterinius žaidimus ir reivo vakarėlius viename. Kaip ir žadėta Julio Cortázaras, taip pat, buvo čia.

Olia Zhuk, Dovzhenko Centro (Ukraina) kūrybos direktorė, 2017

Du šokėjai, grakščiai apsirengę trijuose šviesos kvadratuose – viskas turi savo vietą, prabėga, nuskęsta… Muzikinis takelis prasideda senoviniais trimito garsais ir baigiasi ramiu valsu. Viduryje viskas įmanoma. Tiek šokyje, tiek muzikoje. Cortázaro siurrealistinio pasaulio figūros tampa realios.

Dan Ben Ari, fotografas, Tel Avivas, gegužė 2018

tai buvo besimėgavimą keliantis paradoksalių sapnų vaizdinys

H. Šabasevičius, 7md.lt, NR. 3 (1197), 2017-01-20

Judesys ir muzika pasakojo istoriją ir žodžių visai netruko. Gyva muzika ir minimalistinis scenovaizdis puikiai derėjo su viskuo, kas vyko scenoje.

Unė Kaunaitė, 2017-01-29, žiūrovo nuomonė

„Žaidimas baigtas” choreografija išryškina sapno ir realybės susidūrimą, o taip pat pabrėžia įtampą tarp dviejų pasaulių – asmeninio ir išorinio. Šokis tampa nepertraukiamomis epileptiškomis konvulsijomis, kurias lydi drąsios ir galingos mušamųjų kadencijos, skambančios tarsi roko koncerte, apimančios amplitudę nuo grotesko iki dramatizmo. Ekspresyviuosius menus (muzikos, šokio ir teatro) sulydantis šou, iš pirmo žvilgsnio gali panašėti į mums įprastus prancūziškus, ispaniškus ar itališkus scenos menų ieškojimus, tačiau tai yra Europa ir norėdami ją dar kartą atrasti, turime skirti daugiau dėmesio šiuolaikinio meno scenai.

Alessandro Alfieri, Persinsala Teatro, 2018-05-12

Nuotraukų autorė: Laura Vansevičienė