Renginiai

Lapkričio 21 d. Šeduvos gimnazijoje, „Savos krūvos“ metodo dirbtuvės jaunimui.

Šokio spektaklis, pelnęs kritikų ir publikos pripažinimą drąsiomis, nuoširdžiomis, paliečiančiomis istorijomis, išskirtine muzika ir scenografija.
Spektaklio „me two / Savoj krūvoj” dramaturgija paremta grupės jaunų šokėjų asmeninėmis patirtimis, susijusiomis su galios santykiais, LGBTQ+ tapatybės formavimusi, seksualiniu priekabiavimu ir galios piktnaudžiavimu jaunuolių atžvilgiu. Tai skatina priklausyti „savai krūvai“ ir dalintis. Žiūrovai kviečiami pažvelgti į paauglystę iš stebėtojo, tėvų, mokytojo, sprendimų priėmėjo žiūros taško ir apmąstyti galios ribas tarpasmeniniuose ir kartų santykiuose.

Spektaklis yra festivalio Interšokas dalis.

Šokio seminaras, kurį veda Laurynas Žakevičius, kviečia ieškoti ryšio su savo kūnu, tyrinėti kūrybiškumą, gerinti emocinę ir fizinę savijautą.

Šokėjų Lauryno Žakevičiaus ir Roko Šaltenio duetas konstruojamas kaip dialogas su kitu, nors iš esmės – su savimi pačiu. Tyrinėjant breiko šokio judesius ir jų tėkmę, sykiu gretinant su lietuvių liaudies šokiu, ieškoma kūniškos, apčiuopiamos formos vyro šokėjo identitetui skleistis. Tampant vienas kito veidrodiniais atspindžiais, šiandieniame normų, išankstinių nuomonių ir stereotipų pasaulyje mėginama dar kartą atsigręžti į save, tvirtumą jautrume, savęs pajautimą kitime ir kitame, dualume.

22-ąjį Vilniaus Dokumentinių Filmų Festivalį atidarys lietuviško filmo premjera — menininkės Gerdos Paliušytės filmas 𝗟𝗔𝗜𝗩𝗔𝗦, švenčiantis nepailstantį kūrybiškumą, aistrą šokiui ir gyvenimui.
Apie filmą:
Naktiniame kruize artėja šventės kulminacija. Gatvės šokėjų komanda ruošia pasirodymą skirtą legendiniam choreografui, breiko pradininkui Lietuvoje, Algirdui Stravinskui. Jo gimtadienis tampa proga susitikti kelioms šokėjų kartoms, skirtingiems judesiams, požiūriams ir gyvenimo patirtims.
Švelniame dokumentiniame portrete jungiasi archyviniai kadrai iš Stravinsko kolektyvo pasirodymų 9-ame dešimtmetyje, to meto restoranų spindesys ir šiuolaikinio miesto naktinės panoramos, kurių fone šoka vis dar grakšti ir gyvybinga choreografo figūra.

Seni žmonės kalba, kad gyvenimas praeina kaip akimirka. „Akimirka“ – pavadinimas grupės, kurioje 10 dalyvių, (50+ metų), susitinka kartu žaisti ir šokti, tikėdamiesi prisijaukinti pokalbius apie senatvę ir mirtį. Grupės vedėja (Edita Užaitė) kuruoja žaidimą „Mafija“, kuriame kažkas gali mirti.

Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“ pristato premjerą „Du į priekį, viens atgal“. Šokio menininkas Josephas Simonas šokį pirmiausia pažino per breiko kultūrą, o šiandien tyrinėja baleto, hauso ir šiuolaikinio šokio sankirtas, ieškodamas dialogo tarp skirtingų technikų ir filosofijų.

„Vyrsmas“ – praplėstojo urbanistinio šokio spektaklis apie santykį su savimi ir kitu žmogumi. Šie klausimai, ypač išryškėję karantino ir priverstinės saviizoliacijos laikotarpiu, kelia universalią egzistencinę problemą – norminio vyriškumo ir emocinio atvirumo santykį. Pandemijos akivaizdoje atsiskleidė kasdienybės trapumas, nesaugumas dėl ateities ir jų pasekmės žmogaus emocinei bei fizinei būklei.