Renginiai

Šokio spektaklis, pelnęs kritikų ir publikos pripažinimą drąsiomis, nuoširdžiomis, paliečiančiomis istorijomis, išskirtine muzika ir scenografija.
Spektaklio „me two / Savoj krūvoj” dramaturgija paremta grupės jaunų šokėjų asmeninėmis patirtimis, susijusiomis su galios santykiais, LGBTQ+ tapatybės formavimusi, seksualiniu priekabiavimu ir galios piktnaudžiavimu jaunuolių atžvilgiu. Tai skatina priklausyti „savai krūvai“ ir dalintis. Žiūrovai kviečiami pažvelgti į paauglystę iš stebėtojo, tėvų, mokytojo, sprendimų priėmėjo žiūros taško ir apmąstyti galios ribas tarpasmeniniuose ir kartų santykiuose.

Ar kada pagalvojote, kodėl taip pasiilgstame vaikystės namų? Kodėl taip norime grįžti į juos? Šis spektaklis – tai sugrįžimas į vaikystės erdvę, kupiną neatsakytų klausimų.
„Kelionėje namo“ susijungia skirtingos meno sritys: šokis, vaidyba, muzika ir literatūra. Spektaklio ašis – tėvų ir suaugusių vaikų santykiai bei pastangos kalbėtis apie tai, kas skaudu, nutylima, bet tikra, – ko nedrįstame ar nemokame vieni kitiems pasakyti.
Scenoje skamba gyva muzika ir papasakojamos dvi istorijos, sutelpančios vienuose namuose. Pirmoji – laisvės ir meilės samprata pagal amerikiečių rašytojo Richardo Bacho apysaką „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“. Antroji – kaltės ir nesusikalbėjimo tema, spektaklio kūrėjų gvildenta dalinantis asmenine patirtimi repeticijų metu ir tapusi jauno lietuvių dramaturgo Mindaugo Nastaravičiaus pjesės objektu.
Pasak režisieriaus Vido Bareikio, „Kelionė namo“ yra spektaklis apie vaikystės namus, mėginant galvoti, kas jie yra, kada iš jų išeiname ir kodėl sugrįžtame: „Nors gyvenu vos už kelių kilometrų nuo savo tėvų, labai dažnai galvoju, kodėl ta „kelionė namo“ yra tokia sunki? Iš kur kyla tas nesusikalbėjimas ir skirtumai tarp tėvų ir vaikų? Kas būtų, jei vieną dieną susėstume ir apie viską išsikalbėtume? Taip, kaip artimiausi žmonės“, – klausia spektaklio režisierius.

Šokėjų Lauryno Žakevičiaus ir Roko Šaltenio duetas konstruojamas kaip dialogas su kitu, nors iš esmės – su savimi pačiu. Tyrinėjant breiko šokio judesius ir jų tėkmę, sykiu gretinant su lietuvių liaudies šokiu, ieškoma kūniškos, apčiuopiamos formos vyro šokėjo identitetui skleistis. Tampant vienas kito veidrodiniais atspindžiais, šiandieniame normų, išankstinių nuomonių ir stereotipų pasaulyje mėginama dar kartą atsigręžti į save, tvirtumą jautrume, savęs pajautimą kitime ir kitame, dualume.

Festivalio PlARTforma dalis.

Šokio spektaklis, pelnęs kritikų ir publikos pripažinimą drąsiomis, nuoširdžiomis, paliečiančiomis istorijomis, išskirtine muzika ir scenografija.
Spektaklio „me two / Savoj krūvoj” dramaturgija paremta grupės jaunų šokėjų asmeninėmis patirtimis, susijusiomis su galios santykiais, LGBTQ+ tapatybės formavimusi, seksualiniu priekabiavimu ir galios piktnaudžiavimu jaunuolių atžvilgiu. Tai skatina priklausyti „savai krūvai“ ir dalintis. Žiūrovai kviečiami pažvelgti į paauglystę iš stebėtojo, tėvų, mokytojo, sprendimų priėmėjo žiūros taško ir apmąstyti galios ribas tarpasmeniniuose ir kartų santykiuose.

Spektaklis yra festivalio Commoona dalis.

Lapkričio 21 d. Šeduvos gimnazijoje, „Savos krūvos“ metodo dirbtuvės jaunimui.

Šokio spektaklis, pelnęs kritikų ir publikos pripažinimą drąsiomis, nuoširdžiomis, paliečiančiomis istorijomis, išskirtine muzika ir scenografija.
Spektaklio „me two / Savoj krūvoj” dramaturgija paremta grupės jaunų šokėjų asmeninėmis patirtimis, susijusiomis su galios santykiais, LGBTQ+ tapatybės formavimusi, seksualiniu priekabiavimu ir galios piktnaudžiavimu jaunuolių atžvilgiu. Tai skatina priklausyti „savai krūvai“ ir dalintis. Žiūrovai kviečiami pažvelgti į paauglystę iš stebėtojo, tėvų, mokytojo, sprendimų priėmėjo žiūros taško ir apmąstyti galios ribas tarpasmeniniuose ir kartų santykiuose.

Spektaklis yra festivalio Interšokas dalis.