Greta Snitkutė – šokio mokytoja, šokio atlikėja. Šokti pradėjusi prieš daugiau nei 10 metų Low Air šokio mokykloje, išbandė įvairius gatvės šokio stilius, šiuolaikinį šokį, tačiau labiausiai Gretą sužavėjo hiphopo gatvės šokio stilius, jo kultūra ir muzika.
Gilindama savo šokio žinias, lankėsi seminaruose Prancūzijoje, „Juste Debout school“ su Icee, Link, Olandijoje, „Summer Dance Forever“ seminaruose su Laura Nala, Oomoo, Lietuvoje su Sophie May, Maximus Mad State, Jimmy Yudat, Sekou Heru.
Už asmeninę šokėjo pažangą 2017 m. Gretai buvo įteikta Vilniaus miesto šokio teatro Low Air įsteigta perspektyviausio mokinio edukacinė stipendija. Nuo 2017 m. šokėja aktyviai dalyvauja Low Air profesionaliuose teatro projektuose, vieni įsimintiniausių: šokio pasirodymas Popiežiui ir 30 000 žiūrovų „Tiems, kurie toli“, šokio spektaklis „LIKEDISLIKE“ Vaikų linijos organizuojamoje socialinėje kampanijoje „Sąmoningumo didinimo mėnuo BE PATYČIŲ 2020“ bei kitų kūrėjų projektuose: vaidmuo performanso menininkės Monikos Dirsytės performanse „Niekas neatims manęs iš manęs“, vaidmuo hibridinės dokumentikos filme „Laivas“ (rež. Gerda Paliušytė), vaidmuo LRT projekte „Muzikinės kelionė laiku“.
Greta yra viena iš Vilniaus miesto šokio teatro Low Air šokio spektaklio (ne)paaugliams „me two / Savoj krūvoj“ bendraautorių ir šokėjų. 2021 m. rugpjūtį įvykus šio spektaklio premjerai, šiuo metu trupė aktyviai rodo spektaklį užsienio ir Lietuvos miestuose, vykdo „Savos krūvos“ metodo dirbtuves jaunimui regionuose. Už geriausią 2021 metų spektaklį vaikams ir jaunimui, spektaklio komanda apdovanota aukščiausiu Lietuvoje teatro apdovanojimu – Auksiniu scenos kryžiumi.
2023 m. kartu su šokėjais ir kūrėjais Ema Senkuviene ir Mariumi Eidrigevičiumi pristatė garso ir judesio šokio spektaklį „Tiesa – Drąsa“.
Nuo 2019 m. Greta užsiima pedagogine veikla Low Air šokio mokykloje, 2022 m. baigė Vilniaus universiteto, Komunikacijos fakulteto, Kūrybos komunikacijos studijų programą bei įgijo socialinių mokslų bakalauro diplomą.
TRYS ESMINIAI ĮVYKIAI:
– Low Air šokio bendruomenė. Per 10 metų Low Air radau namus, draugus, o, svarbiausia, nuolatines žinias ir patirtis, kurios augina. Jaučiu, kad tai ypatinga bendruomenė, kurioje jaučiu abipusį pasitikėjimą ir norą pažinti. Gera matyti žmones, kurie išdrįsta ateiti į pirmą savo šokio pamoka, gera matyti kaip šokis išlaisvina ir suburia bei nuolat, nesustojant, augina ir skatina auginti kitus.
– Pedagoginis darbas su vaikais. Savo laisvumu ir kūrybiškumu, o kartais labai aiškiu požiūriu ar nuomone, vaikai skatina nuolat mokytis ir į šokį, judesį žvelgti kūrybiškai. Jaučiu, jog pamokose vyksta abipusis mokymasis, o vaikai mokosi dar ir vieni iš kitų. Mane labiausiai džiugina, kai mokiniai atranda save judesyje, priima savo kūną, pajaučia laisvę judesyje (ir žodyje).
– Akimirka Auksinių scenos kryžių apdovanojimų ceremonijoje, kuomet atsiimant Auksinį scenos kryžių už geriausią 2021 metų spektaklį vaikams ir jaunimui – „me two / Savoj krūvoj“, turėjau galimybę kalbėti ir pakviesti kitus daugiau kalbėti ir kalbėtis, patogiomis ir nemaloniomis temomis. Tuo metu jaučiau, jog šokio kalba drąsina, atveria ir augina, o sukurtas šokio spektaklis gali padėti atrasti ilgai atidėliotą pokalbį žiūrovams (ir kūrėjams).
